Atversta ir apversta

Knyga
yra apie tai, ko jaučiamės esą verti gauti iš likimo ir ko negaunam.

Romane
„Atversta ir apversta“ Eglė Gudonytė vaizduoja jaunų šiuolaikinių moterų
problemas. Autorė apžvelgia pagrindines moters gyvenimo stoteles, pasitelkusi
dvi pagrindines veikėjas. Abi jos vienodai svarbios, viena ieško „svajonių
vaiko“, kita – savo „antrosios puselės“. Rūtai vietoj dukrelės, turėjusios
būti vaiku-žaisliuku, likimas dovanoja vaiką su negalia ir atima vyrą, o
Azalijai neduota nei to, nei ano. Užuovėją nuo vienatvės moterys randa
savitame požiūryje į gyvenimą, kūryboje, tradicinėse vertybėse. 

„Iš
pradžių norėjau „išdurti“ – tekstą pateikti lyg erotinį romaną, kam nors
galbūt sukelti seilėtekį, gal kvailą knygos pirkimą, pavyzdžiui,
mergvakariams, o paskui skardžiai pasijuokti. O gal pasiverkti? Kad būtų kaip
su čili pipiru – toks linksmas, raudonas, mažutis, juokingas, bet tik
atsikąsk. Norėjau gerai pasijuokti iš popso, iš skaitalų, iš tųjų skaitalų
skaitytojų.

Juo
toliau rašiau, juo mažiau norėjau pasijuokti ir rašymas tapo procesu,
dėliojimu, kurie gi taškai sutampa Tos, kuri stengiasi būti kaip visi, ir
Tos, kuri niekada nebus kaip visi. Ieškojimu to kiečiausio, tvirčiausio
pasaulio pagrindo, kada nebejaustumei, jog grimzta kojos. Ieškojimu drauge su
tomis, kurios ieško. Norėjau apžioti moters savasties amplitudę nuo Lametri
žmogaus-mašinos iki sodžiaus lelijėlės, nuo heteros iki karžygės, nuo
vakarėlių liūtės iki motinos-vilkės, nuo bakchantės iki matronos. Norėjau
pereiti pagrindines moters gyvenimo stoteles: vaikystę, drauges, vyrus,
tėvus, vaikus, mirtį, vyniojant laiką tarsi siūlą. O aktyvi moteris ne tik
vynioja, ji išdrįsta ir durti adata bei susiūti.“ – Eglė Gudonytė